Visi Domekt modeliai su tiksliais filtrų matmenimis ir kainomis. Kaip sužinoti savo modelį, ką reiškia F7/M5 ir kaip pakeisti filtrus per 10 minučių.

Komfovent Domekt yra vienas populiariausių rekuperatorių Lietuvoje — ir viena dažniausių klaidų perkant filtrus yra užsakyti netinkamo dydžio komplektą. Domekt serijoje net panašiai vadinami modeliai turi skirtingus filtrų matmenis. Šioje lentelėje surinkome visus modelius su tiksliais matmenimis.

Kaip sužinoti savo Domekt modelį

Tikslų pavadinimą rasite ant gamyklinio lipduko. Jis būna vienoje iš trijų vietų:

Modelis atrodo maždaug taip: Domekt R 400 V C6M. Svarbi kiekviena dalis — R arba CF nurodo seriją, skaičius rodo našumą, o V, F arba H — montavimo padėtį. Paskutinis žymėjimas (C6M, C8) nurodo valdiklio tipą.

Svarbu: R 400 F, R 400 V ir R 400 H filtrai nėra tarpusavyje suderinami, nors modelio numeris tas pats.

Komfovent Domekt filtrų lentelė

Visi žemiau esantys komplektai yra F7 + M5: F7 filtruoja iš lauko tiekiamą orą, M5 — iš patalpų šalinamą.

Ką reiškia F7 ir M5 komplekte

F7 montuojamas ten, kur oras įtraukiamas iš lauko. Jis sulaiko mikrodulkes, žiedadulkes, suodžius ir dalį PM2.5 dalelių. Būtent šis filtras užsikemša greičiausiai.

M5 montuojamas ištraukiamo oro pusėje. Jo užduotis — apsaugoti šilumokaitį nuo dulkių, kylančių iš patalpų. Jis dėvisi lėčiau, bet keičiamas kartu su F7.

Kaip pakeisti filtrus

Visas procesas užtrunka 5–10 minučių ir jokių įrankių, išskyrus atsuktuvą, nereikia.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galiu naudoti universalius filtrus vietoj originalių?

Taip, jei matmenys ir klasė sutampa. Svarbiausia — tikslus dydis. Net kelių milimetrų neatitikimas reiškia, kad dalis oro praeis pro šalį nefiltruota.

Ar galima filtrą išplauti ir naudoti toliau?

Ne. F7 ir M5 filtrai gaminami iš sintetinio pluošto, kuris plaunant praranda elektrostatinį krūvį — būtent jis ir sulaiko smulkiausias daleles. Išplautas filtras atrodo švarus, bet filtruoja jau kaip G3.

Kas nutiks, jei praleisiu vieną keitimą?

Vienas praleistas ciklas katastrofos nesukels, bet padidės elektros sąnaudos ir kris oro srautas. Ilgainiui pagrindinė rizika — užterštas šilumokaitis, kurio valymas kainuoja gerokai daugiau nei filtrų komplektas.

Skaitykite taip pat

Rekomenduojamos prekės

Plokšteliniai ir rotaciniai rekuperatoriai: kuo skiriasi šilumokaičiai, entalpiniai vs sorbciniai, šilumos ir drėgmės grąža bei kurį tipą rinktis namams.

Renkantis rekuperatorių dažnai iškyla klausimas: plokštelinis ar rotacinis? Tai du pagrindiniai šilumokaičio (šilumogrąžio) tipai, lemiantys, kaip įrenginys grąžina šilumą ir drėgmę. Šiame straipsnyje paaiškiname jų skirtumus, privalumus bei trūkumus ir padedame nuspręsti, kurį rinktis.

Kas yra šilumokaitis rekuperatoriuje?

Šilumokaitis – rekuperatoriaus širdis. Jame iš patalpų šalinamo oro šiluma (žiemą) ar vėsa (vasarą) perduodama į tiekiamą šviežią orą, todėl sumažėja šildymo ir vėsinimo sąnaudos. Pagal konstrukciją šilumokaičiai skirstomi į plokštelinius ir rotacinius.

Plokšteliniai rekuperatoriai

Šiluma perduodama per daugybę plonų plokštelių, tarp kurių praeina atskiri tiekiamo ir šalinamo oro srautai. Srautai nesimaišo, todėl išlaikomas didelis oro tyrumas.

Rotaciniai rekuperatoriai

Šiluma perduodama lėtai besisukančio būgno (rotoriaus) pagalba. Tai dažnai našiausias sprendimas, ypač vertinamas gyvenamuosiuose namuose.

Rotaciniai gerai veikia ir prie žemos minusinės temperatūros, nes mažiau linkę apledėti.

Plokštelinis ar rotacinis: palyginimas

Kurį rinktis?

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar rotacinis maišo orą?

Šiuolaikiniai rotaciniai šilumokaičiai turi išvalymo sektorių, todėl srautų susimaišymas yra minimalus ir oras lieka švarus.

Kuris efektyvesnis žiemą?

Rotaciniai paprastai našesni ir mažiau linkę apledėti, todėl prie didelio šalčio dažnai pranašesni.

Kuris pigesnis?

Plokšteliniai standartiniai dažnai prieinamesni, tačiau galutinę kainą lemia modelis, galia ir automatika.

Pasirinkite rekuperatorių Venticija.lt

Reikia pagalbos parenkant?

Mūsų specialistai padės išsirinkti tinkamą sprendimą jūsų objektui.

Kaip išsirinkti oro kondicionierių namams: galios parinkimas pagal plotą, tipai (sieninis, multi-split, kanalinis), inverteris, SEER/SCOP ir gamintojai.

Oro kondicionierius perkamas ne vieniems metams, todėl svarbu pasirinkti tinkamą galią, tipą ir efektyvumą. Per silpnas įrenginys nešaldys, per galingas – kainuos brangiau ir dažniau jungsis. Šiame gide paaiškiname, kaip išsirinkti oro kondicionierių namams ar butui žingsnis po žingsnio.

1. Nustatykite reikiamą galią pagal patalpos plotą

Pagrindinis kriterijus – patalpos plotas. Apytikslė taisyklė: ~1 kW vėsinimo galios kiekvieniems 10 m² standartinio aukščio patalpos. Pavyzdžiui:

Galią koreguokite pagal saulės pusę, langų plotą, aukštą ir žmonių/technikos kiekį patalpoje.

2. Pasirinkite oro kondicionieriaus tipą

3. Inverteris ar paprastas (on/off)?

Inverterinis kondicionierius sklandžiai keičia kompresoriaus galią, todėl veikia tyliau, taupiau ir tolygiau palaiko temperatūrą. Šiandien tai standartas – paprastus on/off modelius verta rinktis nebent retam naudojimui.

4. Įvertinkite efektyvumą – SEER ir SCOP

Energinį efektyvumą rodo SEER (vėsinimo) ir SCOP (šildymo) koeficientai – kuo didesni, tuo mažesnės elektros sąnaudos. Ieškokite A++ ar A+++ klasės įrenginių, ypač jei kondicionierių naudosite ir šildymui pereinamuoju sezonu.

5. Triukšmas ir papildomos funkcijos

Miegamajam svarbus tylus vidinis blokas (ieškokite ~19–24 dB nakties režimo). Naudingos funkcijos: Wi-Fi valdymas, kokybiški filtrai, savaiminis išsivalymas, šildymas iki žemos lauko temperatūros.

6. Pasirinkite patikimą gamintoją

Venticija.lt siūlome patikrintų gamintojų kondicionierius: Samsung, Daikin, Midea, Cooper&Hunter, Gree. Skiriasi dizainas, tylumas, efektyvumas ir kaina – padėsime palyginti.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar oro kondicionierius gali šildyti žiemą?

Taip – inverteriniai šilumos siurbliai oras-oras šildo net esant kelioms dešimtims laipsnių šalčio, tik krenta našumas. Patikrinkite modelio darbinį temperatūros diapazoną.

Vienas galingas ar multi-split keliems kambariams?

Kelioms atskiroms patalpoms – multi-split arba keli atskiri įrenginiai. Vienas galingas blokas neatvėsins už sienos esančio kambario.

Kokios klasės efektyvumą rinktis?

Bent A++; jei naudosite intensyviai ar šildymui – A+++. Investicija atsiperka per mažesnes elektros sąskaitas.

Rinkitės oro kondicionierių Venticija.lt

Reikia pagalbos parenkant?

Mūsų specialistai padės išsirinkti tinkamą sprendimą jūsų objektui.

Kuo pranašūs cinkuoti skardos ortakiai vėdinimo sistemoje, apvalūs ar stačiakampiai, palyginimas su lanksčiais ir plastikiniais ortakiais bei kaip parinkti.

Cinkuoti skardos ortakiai – tai patikimas ir ilgaamžis vėdinimo sistemos „skeletas”. Nors lankstūs bei plastikiniai ortakiai patogūs montuoti, magistralinėms trasoms ir didesnėms sistemoms dažnai renkamasi būtent standūs cinkuoto plieno ortakiai. Šiame straipsnyje – kuo jie pranašesni, kur naudojami ir kaip pasirinkti.

Kas yra cinkuoti skardos ortakiai?

Tai standūs vėdinimo vamzdžiai iš cinkuoto (galvanizuoto) plieno. Cinko danga apsaugo plieną nuo korozijos, todėl ortakiai tarnauja dešimtmečius net drėgnoje aplinkoje. Gaminami apvalūs (spiraliniai) ir stačiakampiai.

Cinkuotų ortakių privalumai

Apvalūs ar stačiakampiai?

Apvalūs (spiraliniai) ortakiai turi mažesnį oro pasipriešinimą ir lengviau sandarinami – tinka daugumai sistemų. Stačiakampiai naudojami, kai trūksta aukščio (pvz., virš pakabinamų lubų), nes užima mažiau vertikalios vietos.

Kur naudojami cinkuoti ortakiai?

Pagrindinėse oro tiekimo ir ištraukimo magistralėse, komercinėse ir pramoninėse sistemose, virtuvių ištraukimui, taip pat ten, kur svarbus ilgaamžiškumas ir gaisrinė sauga. Galiniam išvedžiojimui iki difuzorių dažnai derinami su 75 mm lanksčiais ortakiais.

Cinkuoti vs lankstūs ir plastikiniai ortakiai

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar cinkuotus ortakius reikia izoliuoti?

Taip, jei jie eina per nešildomas patalpas (palėpę, garažą) – kad nesusidarytų kondensatas ir nebūtų šilumos nuostolių. Naudojama kaučiukinė ar mineralinės vatos izoliacija.

Kokio skersmens rinktis?

Pagal projektinį oro kiekį ir leistiną oro greitį. Magistralėms dažnai naudojami didesni skersmenys, atšakoms – mažesni.

Ar galima derinti su lanksčiais ortakiais?

Taip – tipinis sprendimas: cinkuotos magistralės + 75 mm lankstūs ortakiai galiniam išvedžiojimui iki difuzorių.

Cinkuoti ortakiai Venticija.lt

Reikia pagalbos parenkant?

Mūsų specialistai padės išsirinkti tinkamą sprendimą jūsų objektui.

Kaip veikia garso (triukšmo) slopintuvai vėdinimo sistemoje, jų tipai (lankstūs, standūs 25/50 mm), kaip parinkti skersmenį Ø125–Ø200 mm ir kur montuoti.

Tinkamai suprojektuota rekuperacinė sistema turi būti ne tik efektyvi, bet ir tyli. Dažna klaida – sumontuoti rekuperatorių ir ortakius be triukšmo slopinimo, o paskui girdėti gausmą miegamajame. Garso slopintuvai šią problemą išsprendžia. Šiame straipsnyje paaiškiname, kaip jie veikia, kokie yra tipai ir kaip parinkti tinkamą.

Iš kur vėdinimo sistemoje atsiranda triukšmas?

Triukšmą kelia rekuperatoriaus ventiliatoriai, oro srauto judėjimas ortakiais ir turbulencija ties posūkiais. Garsas sklinda ortakiais ir pasiekia patalpas pro difuzorius. Kuo galingesnė sistema ir tiesesni ortakiai, tuo labiau garsas „keliauja”.

Kas yra garso (triukšmo) slopintuvas?

Garso slopintuvas – tai ortakio atkarpa su vidine akustine izoliacija (dažniausiai mineraline ar sintetine vata), kuri sugeria garso bangas. Jis montuojamas trasoje tarp rekuperatoriaus ir oro paskirstymo dėžės, kad garsas nepasiektų patalpų.

Garso slopintuvų tipai

Lankstūs slopintuvai

Lankstaus ortakio formos su akustine apdaila – lengvai montuojami, gerai slopina aukšto dažnio triukšmą. Populiarus pasirinkimas namų sistemoms.

Standūs slopintuvai su akustine izoliacija

Standaus korpuso slopintuvai su 25 mm arba 50 mm akustine izoliacija. Storesnė izoliacija slopina efektyviau, ypač žemus dažnius.

Slopintuvai gaminami įvairaus skersmens (Ø125, Ø160, Ø200 mm) ir ilgio (nuo 0,6 iki 1,2 m bei ilgesni). Kuo ilgesnis ir storesnės izoliacijos slopintuvas, tuo didesnis triukšmo sumažinimas.

Kaip parinkti garso slopintuvą?

Kur montuoti?

Geriausias efektas – sumontuoti po vieną slopintuvą tiekimo ir ištraukimo ortakiuose iškart už rekuperatoriaus. Jautriose patalpose (miegamuosiuose) papildomas slopintuvas prieš difuzorių dar labiau sumažina garsą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar tikrai reikia slopintuvo?

Daugumoje sistemų – taip. Be jo ventiliatoriaus gausmas girdimas patalpose, ypač naktį, kai fonas tylus.

Kiek decibelų sumažina?

Priklauso nuo tipo, ilgio ir dažnio – tinkamai parinktas slopintuvas gali sumažinti triukšmą keliolika ir daugiau dB, todėl skirtumas aiškiai girdimas.

Kur dėti – prie rekuperatoriaus ar prie difuzoriaus?

Pagrindinis – prie rekuperatoriaus. Jei reikia papildomos tylos konkrečioje patalpoje, antras slopintuvas dedamas prieš tos patalpos difuzorių.

Garso slopintuvai Venticija.lt

Reikia pagalbos parenkant?

Mūsų specialistai padės išsirinkti tinkamą sprendimą jūsų objektui.

Kas yra plyšiniai difuzoriai, jų privalumai, priglaistomi (gipsiniai) ir paviršiniai tipai, ilgiai 60–150 cm ir kaip parinkti tinkamą vėdinimo sistemai.

Plyšiniai difuzoriai – tai šiuolaikiškas, diskretiškas oro padavimo ir ištraukimo sprendimas, vis dažniau renkamasis modernaus interjero namuose ir biuruose. Vietoj įprastų apvalių difuzorių pro siaurą plyšį oras paskirstomas tolygiai ir beveik nepastebimai. Šiame gide paaiškiname, kas yra plyšinis difuzorius, kokie jų tipai ir kaip parinkti tinkamą.

Kas yra plyšinis difuzorius?

Plyšinis difuzorius – tai pailgas vėdinimo elementas su vienu ar keliais siaurais plyšiais, pro kuriuos tiekiamas arba ištraukiamas oras. Dėl minimalistinės formos jis beveik susilieja su lubomis ar siena, todėl ypač vertinamas dizaino projektuose.

Plyšinių difuzorių privalumai

Plyšinių difuzorių tipai

Priglaistomi (gipsiniai) plyšiniai difuzoriai

Montuojami į gipso kartono lubas ar sienas ir užglaistomi taip, kad matytųsi tik plyšys. Idealus sprendimas, kai norima visiškai paslėpti vėdinimo elementą.

Paviršiniai plyšiniai difuzoriai

Tvirtinami ant paviršiaus su matomu rėmeliu. Paprasčiau montuojami ir prižiūrimi.

Plyšiniai difuzoriai būna įvairaus ilgio – dažniausiai nuo 60 iki 150 cm, su 1–3 pajungimo movomis (pvz., 1×75, 2×75 ar 3×75 mm), priklausomai nuo reikalingo oro kiekio.

Kaip parinkti tinkamą plyšinį difuzorių?

Renkantis svarbu įvertinti:

Montavimas

Priglaistomi difuzoriai montuojami dar gipso kartono įrengimo etape: rėmas tvirtinamas prie konstrukcijos, prijungiami ortakiai, vėliau paviršius užglaistomas ir dažomas. Svarbu palikti prieigą valymui ir reguliavimui.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar plyšinį difuzorių galima dažyti?

Priglaistomų difuzorių matomą dalį galima dažyti tokia pat spalva kaip lubas, kad jis visiškai susilietų su paviršiumi.

Kiek plyšinių difuzorių reikia patalpai?

Priklauso nuo reikalingo oro kiekio ir patalpos ploto. Geriausia kiekį skaičiuoti pagal projektą – padėsime tai padaryti.

Plyšinis ar apvalus difuzorius?

Plyšinis renkamasis dėl estetikos ir tolygaus paskirstymo, apvalus – kaip ekonomiškesnis ir paprasčiau montuojamas sprendimas.

Plyšiniai difuzoriai Venticija.lt

Reikia pagalbos parenkant?

Mūsų specialistai padės išsirinkti tinkamą sprendimą jūsų objektui.

Kaip dažnai keisti filtrus pagal savo aplinką, ką reiškia G4, M5, F7 ir F9 klasės, kuo skiriasi ISO 16890 žymėjimas ir kaip parinkti tinkamą filtrą savo modeliui.

Rekuperatoriaus filtrai — pigiausia, bet svarbiausia įrenginio priežiūros dalis. Laiku nepakeisti filtrai didina elektros sąnaudas, blogina oro kokybę ir trumpina įrenginio tarnavimo laiką. Šiame straipsnyje surinkome viską, ko reikia: kada keisti, kurią klasę rinktis ir kaip parinkti filtrą pagal savo modelį.

Kodėl būtina laiku keisti filtrus

Užsikimšęs filtras priverčia ventiliatorius dirbti intensyviau, todėl auga triukšmas ir elektros sąnaudos, o tiekiamo oro kiekis mažėja.

Blogiau — kai filtras visiškai užsikemša, dulkės pradeda praeiti pro jį ir sėda ant šilumokaičio. Šilumokaičio valymas arba keitimas kainuoja dešimteriopai daugiau nei filtrų komplektas. Tai dažniausia priežastis, dėl kurios tvarkingas rekuperatorius pradeda prastai veikti po 4–5 metų.

Kaip dažnai keisti rekuperatoriaus filtrus?

Bendra rekomendacija — filtrus tikrinti kas 3 mėnesius ir keisti vidutiniškai 2 kartus per metus. Tikslus intervalas priklauso nuo aplinkos:

Stambaus filtravimo (Coarse / G4) filtrus paprastai tenka keisti dažniau, smulkaus filtravimo (ePM1 / F7) — maždaug du kartus per metus.

Atskirai verta paminėti žiedadulkių sezoną. Balandį–birželį F7 filtras užsikemša pastebimai greičiau nei bet kuriuo kitu metų laiku. Jei rekuperatorius pradeda triukšmauti gegužę — beveik visada kaltos žiedadulkės.

Penki ženklai, kad laikas keisti

Filtrų klasės: ką reiškia G4, M5, F7 ir F9

Lietuvoje vis dar plačiai naudojamas senasis EN 779 žymėjimas, nors nuo 2018 m. oficialiai galioja ISO 16890 standartas. Praktikoje abu vartojami lygiagrečiai.

Daugumoje buitinių rekuperatorių naudojamas F7/M5 derinys: F7 filtruoja iš lauko įtraukiamą orą, M5 — iš patalpų šalinamą. Toks derinys yra standartinis, pavyzdžiui, visoje Komfovent Domekt serijoje.

Kurią klasę rinktis pagal savo aplinką

Svarbu: aukštesnė klasė nėra automatiškai geriau. F9 sukuria didesnį pasipriešinimą orui, todėl ventiliatorius dirba sunkiau ir naudoja daugiau elektros. Jei gamintojas numatė F7, keisti į F9 verta tik turint konkrečią priežastį.

Kaip parinkti filtrą savo rekuperatoriui

Filtrai parenkami pagal konkretų rekuperatoriaus modelį — jie skiriasi matmenimis ir forma. Tikslų modelį rasite ant gamyklinio lipduko įrenginio šone arba viduje, atidarę aptarnavimo dureles.

Turime filtrus populiariausiems gamintojams: Komfovent, Zehnder, Systemair ir Recom. Komfovent Domekt savininkams paruošėme pilną modelių ir matmenų lentelę.

Originalūs ar suderinami filtrai?

Suderinami filtrai dažnai kainuoja mažiau, o filtravimo klasė lieka ta pati. Svarbiausia — tikslūs matmenys ir teisinga klasė. Net kelių milimetrų neatitikimas reiškia, kad dalis oro praeis pro šalį nefiltruota. Jei norite ilgiausios garantijos, rinkitės originalius.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galima filtrus plauti ir naudoti toliau?

Ne. F7 ir M5 filtrai gaminami iš sintetinio pluošto, kuris plaunant praranda elektrostatinį krūvį — būtent jis ir sulaiko smulkiausias daleles. Išplautas filtras atrodo švarus, bet filtruoja jau kaip G3.

Ar galiu vietoj F7 naudoti pigesnį G4?

Techniškai tilps, bet tiekiamas oras liks nefiltruotas nuo smulkiųjų dalelių. G4 skirtas apsaugoti įrenginį nuo stambių šiukšlių, o ne žmogui kvėpuoti. Tiekimo pusėje jis netinka.

Kas nutiks, jei praleisiu vieną keitimą?

Vienas praleistas ciklas katastrofos nesukels, bet padidės elektros sąnaudos ir kris oro srautas. Ilgainiui pagrindinė rizika — užterštas šilumokaitis, kurio valymas kainuoja gerokai daugiau nei filtrų komplektas.

Ar ISO ir EN klasės tiksliai atitinka viena kitą?

Ne visiškai — standartai matuoja skirtingai. Perkant pakanka žiūrėti į matmenis ir vieną iš žymėjimų; atitikmenys pateikti lentelėje aukščiau.

Skaitykite taip pat

Rekomenduojamos prekės

Lauko ventiliacijos grotelių tipai (su tinkleliu, gaubtu, dvigubos, dizaino), kaip parinkti tinkamą dydį Ø125–Ø200 mm ir spalvą. Praktinis gidas.

Lauko ventiliacijos grotelės – paskutinis, bet labai svarbus vėdinimo ar rekuperacinės sistemos elementas, montuojamas pastato išorėje. Jos saugo ortakius nuo lietaus, sniego, vabzdžių bei paukščių ir kartu lemia, kaip tvarkingai atrodys jūsų namo fasadas. Šiame gide paaiškiname, kokie yra lauko ventiliacijos grotelių tipai, kaip parinkti tinkamą dydį bei spalvą ir į ką atkreipti dėmesį prieš perkant.

Kam reikia lauko ventiliacijos grotelių?

Per lauko groteles į sistemą paimamas šviežias oras ir pašalinamas panaudotas. Be jų ortakio gale liktų atvira anga, pro kurią patektų krituliai, šiukšlės ir gyvūnai. Tinkamos grotelės atlieka kelias funkcijas:

Lauko ventiliacijos grotelių tipai

1. Grotelės su tinkleliu

Paprasčiausias ir ekonomiškiausias variantas – apvalios grotelės su apsauginiu tinkleliu. Tinka tiek oro paėmimui, tiek išmetimui, kai siena apsaugo angą nuo tiesioginio lietaus.

2. Grotelės su gaubtu (stogeliu)

Virš grotelių įrengtas gaubtas papildomai apsaugo nuo tiesioginio lietaus ir sniego. Rekomenduojamos ten, kur anga neapsaugota – pavyzdžiui, lygioje sienoje be karnizo.

3. Dvigubos (kombinuotos) grotelės

Viename korpuse sujungtas oro paėmimas ir išmetimas. Patogu, kai reikia sutaupyti vietos fasade ir išlaikyti tvarkingą išvaizdą – ypač rekuperacinėse sistemose.

4. Dizaino ir spalvotos grotelės

Gaminamos iš nerūdijančio plieno arba dažytos pagal RAL paletę: juoda, balta, antracito pilka, ruda. Tinka, kai svarbi išvaizda ir derėjimas prie langų ar fasado.

Kaip parinkti tinkamą dydį?

Pagrindinis kriterijus – ortakio skersmuo. Dažniausiai naudojami Ø125, Ø160 ir Ø200 mm. Grotelių jungties skersmuo turi sutapti su ortakio skersmeniu, kad nebūtų papildomo oro pasipriešinimo.

Spalvos ir medžiagos

Standartinės grotelės gaminamos iš natūralaus aliuminio ar nerūdijančio plieno. Dažytos versijos (balta RAL9016, juoda, antracito RAL7016, ruda RAL8019) leidžia groteles paslėpti fasade arba, priešingai, paversti dizaino akcentu. Nerūdijantis plienas – ilgaamžiškiausias pasirinkimas pajūrio ar drėgnoje aplinkoje.

Montavimas

Grotelės tvirtinamos prie sienos angos, į kurią išvestas ortakis. Svarbu užtikrinti sandarumą tarp ortakio ir grotelės bei nedidelį nuolydį į išorę, kad nesikauptų kondensatas. Dvigubas grotelėms būtina išlaikyti gamintojo nurodytą atstumą tarp paėmimo ir išmetimo, kad nesusimaišytų oro srautai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kuo skiriasi grotelės su gaubtu nuo paprastų?

Gaubtas (stogelis) papildomai apsaugo angą nuo tiesioginio lietaus ir sniego. Jei siena nelygi arba anga neapsaugota karnizo, rinkitės grotelės su gaubtu.

Kokio dydžio groteles rinktis?

Pagal ortakio skersmenį – dažniausiai Ø125, Ø160 arba Ø200 mm. Niekada nerinkite mažesnių už ortakį, kad nepadidėtų triukšmas ir oro pasipriešinimas.

Ar dvigubos grotelės geriau nei dvi atskiros?

Dvigubos grotelės sutaupo vietos ir atrodo tvarkingiau, tačiau svarbu, kad paėmimas ir išmetimas būtų pakankamai atskirti – kitaip dalis pašalinto oro grįžtų atgal.

Kur įsigyti lauko ventiliacijos groteles?

Reikia pagalbos parenkant?

Mūsų specialistai padės išsirinkti tinkamą sprendimą jūsų objektui.

SEER ir SCOP koeficientai yra svarbiausi rodikliai renkantis oro kondicionierių. Sužinokite ką reiškia šie skaičiai, kaip juos lyginti ir kodėl jie svarbūs jūsų sąskaitoms.

Renkantis oro kondicionierių, dažnai matome žymėjimus kaip SEER 6,1 arba SCOP 4,2. Bet ką šie skaičiai reiškia ir kodėl jie svarbūs? Šis straipsnis paaiškins viską aiškiai.

Kas yra SEER?

SEER (Seasonal Energy Efficiency Ratio) — sezoninis energijos efektyvumo koeficientas vėsinimui. Tai vidutinis efektyvumas per visą šaldymo sezoną.

Formulė: SEER = sezoninis pagaminto šalčio kiekis (kWh) ÷ sunaudota elektros energija (kWh)

Pavyzdys: SEER 6,5 reiškia, kad už 1 kWh elektros sunaudojama, gaunama 6,5 kWh šaldymo.

Kas yra SCOP?

SCOP (Seasonal Coefficient of Performance) — sezoninis šildymo efektyvumo koeficientas. Rodo metinį vidutinį šildymo efektyvumą.

Formulė: SCOP = pagaminto šildymo kiekis (kWh) ÷ sunaudota elektros energija (kWh)

Pavyzdys: SCOP 4,2 reiškia, kad už 1 kWh elektros gaunama 4,2 kWh šildymo. Daug efektyviau už elektrinį šildytuvą (SCOP=1).

Energijos klasės pagal SEER/SCOP (ES reglamentas)

Vėsinimas (SEER)

Šildymas (SCOP)

Kuo skiriasi SEER/SCOP nuo EER/COP?

ES nuo 2013 m. reglamentuoja, kad ant gaminio etiketės būtų rodomi SEER ir SCOP, nes jie tiksliau atspindi realų metinį suvartojimą.

Pavyzdys — ekonominis poveikis

Palyginkime du oro kondicionierius 50 m² butui (5 mėn. šaldymo, 4 mėn. šildymo):

Skirtumas: 270 EUR per metus. Per 10 metų sutaupysite 2700 EUR — daugiau nei mokėjote daugiau už A+++ klasės modelį.

Mūsų rekomendacija

Rinkitės bent SEER ≥ 6 ir SCOP ≥ 4 (A++ klasės). Geriausi modeliai 2026: Samsung Wind-Free Avant (SEER 8,5, SCOP 5,1), Daikin Perfera (SEER 8,9, SCOP 5,1), Mitsubishi MSZ-LN (SEER 8,6, SCOP 5,0).

Reikia pagalbos parenkant?

Mūsų specialistai padės išsirinkti tinkamą sprendimą jūsų objektui.

Praktinis vadovas: kaip teisingai apskaičiuoti reikiamą oro srautą (m³/h) rekuperatoriui pagal patalpos plotą, žmonių skaičių ir paskirtį. Su formulėmis ir pavyzdžiais.

Renkantis rekuperatorių, vienas svarbiausių parametrų — oro srautas m³/h. Per mažas srautas reikš prastą vėdinimą, per didelis — pernelyg didelis triukšmas ir elektros sąnaudos. Šiame vadove sužinosite kaip apskaičiuoti tikslų reikiamą srautą.

Kas yra oro srautas (m³/h)?

Oro srautas matuojamas kubiniais metrais per valandą (m³/h) ir rodo kiek šviežio oro rekuperatorius gali patiekti į patalpas (ir tuo pačiu pašalinti tiek pat panaudoto oro).

Skaičiavimo metodai

1 metodas — pagal žmonių skaičių

Higienos normos (LR HN 35:2007) reikalauja 30 m³/h vienam žmogui. Formulė:

Q = N × 30, kur N — žmonių skaičius.

Pavyzdys: 4 žmonių šeimai reikia 4 × 30 = 120 m³/h.

2 metodas — pagal oro pasikeitimą

Rekomenduojama 0,5-1 oro pasikeitimas per valandą. Formulė:

Q = V × n, kur V — patalpos tūris (m³), n — pasikeitimo koeficientas (0,5-1).

Pavyzdys: 100 m² namas su 2,7 m lubomis: V = 100 × 2,7 = 270 m³. Q = 270 × 0,6 = 162 m³/h.

3 metodas — pagal patalpos paskirtį

Rekomenduojami rekuperatoriai pagal namo dydį

Svarbu atminti

Reikia pagalbos parenkant?

Mūsų specialistai padės išsirinkti tinkamą sprendimą jūsų objektui.